VIENAS DAILININKAS – VIENAS KŪRINYS

ROBERTAS ANTINIS vyresnysis

Robertas Antinis vyresnysis – skulptorius – gimė 1898 m. Kaldabrunios dvare, Kurliandijos gubernijoje, Latvijoje. Mokėsi Rokiškio gimnazijoje. 1920–1921 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1921–1922 m. Kaune lankė Piešimo kursus, įsteigtus J. Vienožinskio, nuo 1922 m. – Kauno meno mokyklą. 1927 m. baigė skulptūrą Kauno meno mokykloje. 1928 m. gavęs valstybinę stipendiją, R. Antinis išvyko studijuoti dekoratyvinės ir paminklinės skulptūros į Paryžių. Mokėsi Aukštojoje nacionalinėje dekoratyvinės dailės mokykloje (Ecole Nationale des Arts Decoratifs) pas Paulį Landowsky, Paulį Francois Niclausse‘ą. Juliano akademijoje lankė piešimo paskaitas ir mokėsi skulptūros pas Henri Bouchard‘ą. 1930 m. R. Antinis laikinai nutraukė studijas dėl tuberkuliozės ir gydėsi Šveicarijoje. 1933 m. baigė studijas ir grįžo į Lietuvą. Grįžęs iš užsienio, buvo Tauragės Aukštosios komercinės mokyklos, Tauragės mokytojų seminarijos, o kiek vėliau Kauno IV valstybinės gimnazijos ir Kauno valstybinės amatų mokyklos mokytoju. 1940–1943 m. dėstė Kauno dailės institute. 1945–1951 m. buvo Kauno taikomosios dailės instituto dėstytojas, 1946 m. tapo docentu. Nuo 1936 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1937 m. už Antano Smetonos portretą apdovanotas pasaulinės parodos Paryžiuje aukso medaliu. Sukūrė Lietuvos Nepriklausomybės paminklus Širvintose, Biržuose, Rokiškyje. 1958 m. R. Antinis buvo apdovanotas LSSR valstybine premija už skulptūrą

„Eglė žalčių karalienė“. Mirė 1981 m. Kaune.

Dūdoriukas. 1967. Šamotas. 39x22x21.

Iš Rokiškio krašto muziejaus rinkinių