VIENAS DAILININKAS – VIENAS KŪRINYS

MARIJA TYZENHAUZAITĖ-PŠEZDZIECKIENĖ

Marija Pšezdzieckienė-Tyzenhauzaitė – tapytoja, iliustruotoja, mecenatė gimė 1823 m. Pastovyse (dabar Baltarusija). Piešimo pramoko iš tėvo Konstantino Tyzenhauzo, kuris buvo tapytojo Jono

Rustemo mokinys. 1842 m. M. Tyzenhauzaitė ištekėjo už istoriko ir literato Aleksandro Pšezdzieckio. 1845–1849 m. kai jie keliavo po Italiją, Marija privačiai mokėsi pas Romos ir Neapolio dailininkus. 1849 m. apsigyveno Varšuvoje, 1852–1863 m. praleido Paryžiuje. Jos iniciatyva 1888 m. Romos popiežiui Leonui XIII buvo padovanotas unikalus ir labai meniškas, daugybės dailininkų

iliustruotas albumas, „Terra Mariana 1186–1888“, kuris yra saugomas Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje. Pagrindinė šio leidinio sumanytoja ir fundatorė – Rokiškio dvaro savininkė grafienė Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė. Grafienė gerai tapė. Savo akvarelėse vaizdavo dvarų sodybas, bažnyčių bei vienuolynų vaizdus ir jų architektūrą. Ji sukūrė idealizuotų artimųjų portretų, karalių, mokslininkų ir šventųjų atvaizdų, tapė peizažus, kuriuose įamžino Lietuvos architektūros

paminklų. Be to, ji iliustravo knygas: K. Tyzenhauzo „Ornitologia powszechna“ (1843), G. Puzinienės „W įmie Boże“, 1844 m. Paryžiuje išleido brošiūrą „Deux Tableau Du Domenichin“,

kurioje įdėjo pagal savo pačios piešinį atliktą iliustraciją „Šv. Jeronimo komunija“. Lietuvos dailės muziejuje saugomas vienintelis jos aliejinės tapybos darbas „Tyzenhauzų šeimos portretas“, kuriame pavaizduota pati Marija, brolis Reinoldas ir jos abu sūnūs. Šio paveikslo kopija yra Rokiškio

krašto muziejuje. Kiti Marijos tapybos darbai, manoma, išgabenti į Lenkiją, jos vyro tėvynę, kurioje po mirties grafienė palaidota 1890 metais.

Autoportretas su broliu Reinoldu bei savo sūnumis

Gustavu ir Konstantinu. 1853. Kopija, RKM